
Miglės Križinauskaitės fotografijų paroda tarp-būviai ir Aušros Mačiulaitienės juvelyrikos paroda Lobis/Treasure
Spalio 24 d., penktadienį, 17 val. Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus Klaipėdos galerijoje (Bažnyčių g. 6) vyks Miglės Križinauskaitės fotografijų parodos „tarp-būviai“ ir Aušros Mačiulaitienės juvelyrikos parodos „Lobis / Treasure“ atidarymas.
Savo kūryboje Miglė Križinauskaitė tyrinėja kūno, vietos ir atminties santykį – tarp matymo ir buvimo. Parodoje „tarp-būviai“ pristatomi skaidrių fotografijos darbai ir Super 8 mm kino juostos fragmentai, mąstantys apie kelionės inerciją, žvilgsnio ribas bei įsižiūrėjimo ir įkūnytos patirties reikšmę. Kelionė per vietovaizdžius prasideda kūne – žingsnių ritme, kvėpavime, akies mirksnyje. Kūnas fiksuoja tai, kas praeina: šešėlius, atspindžius, dulksną, šviesą, atodūsį. Fotografijos ir kino fragmentai virsta analoginiais sapnovaizdžiais – vaizdais, kuriuose laikas slysta, erdvė tirpsta, o atmintis trūkčioja, kol pasaulis tampa beveik permatomas. Kelionė čia suprantama ir kaip vidinė navigacija – tarp kūno, atminties ir vietos, kurioje niekada nebūname iki galo „savi“. Dairomės, fiksuojame, „žymime varneles“, judame iš taško A į tašką B, „haikiname“ – bet retai sustojame, įsižiūrime ir įsiklausome. Vietos praeina pro mus greičiau, nei žvilgsnis spėja jas įsiminti. Žvilgsnis tampa paviršiumi, judėjimas – inercijos jėga. Vaizdai slysta tarsi atmintis, nenorinti būti įrėminta.
Parodoje eksponuojami kūriniai klausia: ką reiškia būti, liudyti, matyti vietovaizdį be troškimo turėti? Ar įmanoma žiūrėti be troškimo priklausyti? La Gomeros laurų miškai – vieta, kur žingsniai ir rūkas tampa beveik neatskiriami; Tbilisio gatvės – įsielektrinusi kasdienybė; Pietų Korėjos greitkeliai – sapno atspindžiai, kuriuose žvilgsnis praranda orientyrus; Vashlovani dykumos – kur tyla ne tiek tuštuma, kiek ritmas, kurį kūnas turi išmokti girdėti, ir kiti vizualiniai kelionių užrašai, kylantys iš tarp-būvio būsenos. Tai liminalios geografijos, erdvės tarp buvimo ir išnykimo. Silbo Gomero švilpesys – vėju virtęs balsas – perskrodžia šią tylą, primindamas, kad kiekvienas žvilgsnis turi atstumą. Ši paroda – bandymas sustoti tame tarpe, tarp troškimo įamžinti ir poreikio paleisti. Tarp žingsnio ir blyksnio, užfiksuoto akies bei aparato.
Miglė Križinauskaitė – audiovizualinių menų kūrėja, eksperimentinio kino režisierė, šiuo metu gyvenanti ir kurianti Utenoje. 2020 m. ji baigė kino režisūros magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), o šiuo metu tęsia meninę ir mokslinę veiklą praktika grįstose meno doktorantūros studijose (LMTA). Jos kūryba, įsišaknijusi analoginėje fotografijoje ir kine, jungia autoetnografijos ir psichogeografijos principus – iš jų gimsta analoginiai sapnovaizdžiai, balansuojantys tarp buvimo ir prisiminimo. Miglės režisuoti trumpo metro filmai sėkmingai keliauja po tarptautinius eksperimentinio kino festivalius.
„Lobis / Treasure“ – konceptuali juvelyrikos menininkės Aušros Mačiulaitienės paroda, tyrinėjanti moters gyvenimo patirčių, emocijų ir iššūkių spektrą. Tai juvelyrinių objektų kolekcija, kurioje kiekvienas kūrinys tampa ne tik estetiniu artefaktu, bet ir giliai emociningu liudijimu. Pasitelkdama tauriuosius metalus, brangakmenius, gintaro dulkes bei organines ir sintetines medžiagas, menininkė kuria formų ir grafinių vaizdų jungtis, simbolizuojančias moters vidinę stiprybę, trapumą bei gyvenimo turtus. Parodos dominantė – rožinė spalva – tampa signaliniu dėmesio ženklu, kviečiančiu nepasiduoti paviršutiniškam jos interpretavimui. „Barbie’iškas“ parodos fonas iš pirmo žvilgsnio atrodo žaismingas, tačiau slepia gilią refleksiją apie moters kūną, sveikatą ir emocinį atsparumą.
Aušra Mačiulaitienė savo kūrybinėmis priemonėmis drąsiai kalba apie temas, kurios dažnai lieka visuomenės paraštėse – pavyzdžiui, apie moters susidūrimą su vėžio diagnoze ir su tuo susijusį emocinį pasaulį. Ši tema meniniame kontekste mažai nagrinėjama, o viešojoje erdvėje dažnai pateikiama paviršutiniškai ar perdėtai edukaciniu tonu. Paradoksalu, jog tokios temos nesulaukia tokios visuomenės „audros“ – reakcijos ir iš to sekančios prevencijos, kaip, pavyzdžiui, 2023 m. filmas „Barbė“ (rež. Greta Gerwig). Pervargusioje visuomenėje dažniau trokštame rožinės pramogos, nei susitelkimo į savo kūno „rožinį imunitetą“. Aušros kūriniuose rožinė spalva įgauna visą emocinės paletės spektrą – nuo pilkai užgesusio iki sodriai purpurinio tono. Šis spalvinis virsmas tampa simboline moters kelione nuo pažeidžiamumo iki stiprybės. Paroda kuria saugią erdvę refleksijai ir dialogui – ji kviečia moteris ir visą visuomenę atvirai kalbėti, rūpintis savimi bei įsiklausyti į subtilias, bet gyvybiškai svarbias temas. Šiuolaikinės juvelyrikos kalba tam itin tinkama, nes jos mastelis artimas kūnui ir leidžia kūriniams tapti jautriomis žinutėmis be žodžių.
Aušros juvelyriniai objektai – kaklo papuošalai, pakabučiai, žiedai – yra grafinė kalba, kuri išreiškia tai, kas dažnai neištariama. Kūriniuose dominuoja moters kūnas, jo dalys (lūpos, pirštai, krūtinė, plaukai), kurių finkcija jei ne būti ant kūno ir puošti jį, tai bent būti šalia ir nešti žinutę. „Lobis / Treasure“ ne tik plečia juvelyrikos meno ribas, bet ir tampa prasminga platforma diskusijai apie moters patirtis, emocijas ir visuomenės empatijos stiprinimą. Ji kviečia įsiklausyti, kalbėtis ir suprasti – tiek per meną, tiek per gyvenimą.
Aušra Mačiulaitienė – juvelyrė, gimusi 1982 m. Kintuose, Šilutės rajone. 2005 m. baigė Vilniaus dailės akademijos juvelyrikos ir kalvystės studijas, o 2023 m. įgijo meno magistro laipsnį. Nuo 2013 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė, turinti meno kūrėjo statusą. Autorės kūrybai būdingas organiškų gamtos formų įkvėpimas, subtilus emalio ir gintaro dulkių derinimas bei emocinis atvirumas. Ji aktyviai dalyvauja tarptautinėse parodose, bienalėse ir projektuose – tarp jų ITAMI International Jewellery Exhibition (Japonija, 2023), Talente – Masters of the Future (Miunchenas, 2024), Vilniaus emalio meno bienalė, Sieraad (Amsterdamas), Legnicos tarptautinis juvelyrikos festivalis ir kt.
Paroda veiks iki lapkričio 22 d.
Organizatorius – LDS Klaipėdos skyrius
Parodos koordinatorė – Rosana Lukauskaitė
Rėmėjai: Klaipėdos miesto savivaldybė
Klaipėdos galerijos darbo laikas:
trečiadieniais–penktadieniais 12–19 val., šeštadieniais 11–16 val.
Valstybinių švenčių dienomis galerija nedirba.
Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie skelbiami medijos priemonėse renginio viešinimo tikslais.