Grafikę Gražiną Eimanavičiūtę-Kaščionienę įkvepia baltų menas, Lietuvos ir būtent Palangos istorija, astronomija, matematika ir kiti tikslieji mokslai. Jos kūrybiniai interesai apima interaktyvų dizainą, duomenų vizualizaciją, generuojamąjį dizainą, šviesos instaliacijas, grafikos technikas, kinetinį meną ir kaligrafiją. Menininkės naujausi kūriniai dažnai būna duomenų vizualizavimo technika sukurti darbai. Šios technikos pagrindas – kompiuterio programavimu pateiktus duomenis atvaizduoti grafiškai. Kūriniuose analizuojami duomenys – neretai iš Lietuvos pajūrio. Kūriniuose „Palangos vėjai“ ir „Palangos saulė“ analizuojami 2019 m. Palangos orų duomenys. Jie vizualizuojami panaudojant grafinius elementus. Gautame vaizde atsiveria orų kaitos kuriami raštai. Duomenys kūriniui „Palangos tilto žiemos spalvos“ – spalvų informacija, surinkta tiesioginėje Palangos tilto transliacijoje. Autorė pasakoja, kad sudėliojus spalvas pagal dienas ir valandas sukuriamas dienos ir nakties raštų audinys, kuriame išryškėja trumpėjančios žiemos dienos, įsipina pirmojo sniego juostos. Gražina teigia, kad ši duomenų vizualizavimo technika įgalina atskleisti nematomus gamtos procesus ir principus, išvysti laiko tėkmę, įsiklausyti į mus supančio pasaulio ritmus ir melodijas. Sekdami gamtos permainas, įvykių statistiką, tikimės bent laikinai praskleisti ir ateities širmą. Paveikslų serijoje „Pasivaikščiojimai“ naudojami duomenys – garsai įrašyti Mingėje, Minijos pakrantėje. Ši informacija paversta į grafinius elementus ir sistemingai surikiuota atskleidžia unikalias kompozicijas. Kūrinyje „Dievo veidas“ vizualizuojama atsitiktinė skaičių seka. Grafiniais elementais išryškinami atsikartojimai kuria paslaptingą vaizdinį.
Parodos „Vakarų vėjai’20: (Ne)priklausomi“ reprezentacinės medžiagos ir pačios ekspozicijos ašimi tapęs grafikės meteorologinių duomenų vizualizavimo ciklas „Nepriklausomi vėjai“ atvaizduoja vėjo greičio duomenis nuo 1990 metų kovo 11 d. iki 2020 metų kovo 11 d. Skaitmeninėje spaudoje duomenys iš trijų miestų: Vilniaus, Kauno ir Šiaulių (deja, nebuvo galima sukurti Klaipėdos orų informacijos vizualizavimo, nes trūko duomenų iki 1998 m.). Šios 8 metrų pločio vėjo kardiogramos – ne tik gamtos reiškinių, bet ir audringo mūsų pačių perėjimo į visai kitą erą paliudijimas. Ieškodami ryškesnių bangelių, žyminčių audras ir uraganus, iš tikrųjų pakedename ir savo pačių atminties intervalų kreives, kartu stebėdamiesi, kad tokios mažos šalies miestai gali taip smarkiai skirtis ne tik dialektais, istorija bei kultūra, bet net ir orais.

Parengė Rosana Lukauskaitė