LDS Klaipėdos skyriaus KLAIPĖDOS GALERIJA pristato ekspoziciją TURBULENCIJA

Autoriai: Raimondas Daukša (13 c. Iš serijos „Happy“, 2023)
ir Alfonsas Lekavičius (Serija „+-“, 2009–2023).

Kuratorė Danguolė Ruškienė

„Turbulencijoje“ analizuojama nuolatinės kaitos išoriniuose ir vidiniuose gyvenimo procesuose tema. Skirtingų substancijų (dujų ir skysčių) sąlytis sąlygoja visiems gerai pažįstamą diskomforto jausmą. Vieniems tai pasireiškia didesniu ar mažesniu nerimu, o kiti jo beveik nepastebi ar sąmoningai linkę ignoruoti. Menininkai R. Daukša ir A. Lekavičius savo kūriniuose akcentuoja šiandienines aktualijas, permainas, ištikusias mūsų pasaulį pastaraisiais metais ir neabejotinai vienaip ar kitaip paveikusias kiekvieno gyvenimą. Ne tiesioginis, bet asociatyvus jų žvilgsnis į visuomenines problemas atskleidžiamas abstrakčios tapybos drobėse, savotiškai „įžeminamas“ realiuose, identifikuojamuose objektuose, kurie čia savo praktinę paskirtį gerokai praplečia iki filosofinių apmąstymų. Turbulencijos sąvoka jau iš anksto užprogramuoja netikėtų sūkurių, priešingų krypčių susidūrimo, chaotiškumo būsenas.

Raimondas Daukša (g. 1962) Vilniaus dailės institute 1992 m. baigė dailės pedagogiką. Nuo 1993 m. dalyvauja parodose. 1997‒2002 m. buvo ir 2020-aisiais vėl tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. Grupės „V.V.T.” (Raimondas Daukša, Arvydas Šapoka, Arvydas Stonkus, Alvydas Kaštaunas) ‒ viskas vyksta toli ir nuo 2010-ųjų judėjimo „Antilox” (Mindaugas Špokauskas, Raimondas Daukša, Eglė ir Darius Petreikiai, Meilė Sposmanytė) narys. Gyvena ir kuria Palangoje.

R. Daukšos kuriamuose objekto meno kūriniuose, instaliacijose – ne/pažinaus pasaulio refleksijos. Objektus konstruodamas iš buitinių, pramoninių ir kitokių nesunkiai identifikuojamų detalių, jis pasiūlo žiūrovui lyg ir patogų bei lengvai suvokiamą priėjimą prie savo kūrinio. Tačiau tai, kokiuose kontekstuose, padėtyse ir situacijose atsiduria minėti daiktai, „išmuša“ suvokėją iš pusiausvyros ir priverčia ieškoti jam neįprastų kūrinio įvardijimo bei paaiškinimo sąvokų. Viena vertus, autorius tarsi gelbsti žiūrovui siūlydamas jam atpažįstamus įrankius-daiktus, tačiau čia pat iš jų formuoja painiavą, kelia savotišką sumaištį, kuri verčia jaustis nepatogiai ir persvarstyti utilitarių daiktų formuojamas prasmes. Ir čia jau negali pasitikėti tuo ką matai, esi priverstas ieškoti naujų jungčių su savo asmeniniais patyrimais, iš naujo permąstyti situacijas ir surasti joms naujus paaiškinimus.

Alfonsas Lekavičius (g. 1981) – skulptorius, tapytojas, neformaliojo švietimo, dailės vyr. mokytojas. Pedagoginę veiklą vykdo Klaipėdos Adomo Brako dailės mokykloje. Nors pagal išsilavinimą yra VDA Telšių fakulteto Taikomosios skulptūros bakalauras ir Šiaulių universiteto Freskos-mozaikos dailės magistras, tačiau savo kūrybiniuose procesuose naudoja įvairias meno atlikimo technikas, renkasi skirtingus žanrus. Tai – universalus menininkas, drąsiai mąstantis apie šiuolaikinius procesus, socialines temas, juos analizuojantis ir kritikuojantis. A. Lekavičiaus kūryba brandžiai susiformavusi, nors ieškojimai, pasak autoriaus, nėra nutrūkstanti būsena. Tai mumyse vyksta nuolat. A. Lekavičiaus kūryba remiasi postmodernizmo idėjomis. Savo piešiniuose ir fotokoliažuose autorius atspindi dabartinį – dinamišką, labai prieštaringą, komplikuotą laiką. 

Dailininką domina laikmečio dvasiniai žmogaus lūžiai, kurie perteikiami per įvairias subkultūras, socialinių protestų ženklus ar jų metaforas. Savo kūriniuose jis mėgsta centrinę kompoziciją. Sujungdamas linijinį piešinį su tamsiomis dėmėmis sukuria daugiaprasmį, bet tuo pačiu, fragmentuotą vaizdą. 

Klaipėdos galerija
3 salė, stendo Nr. 3.22